Baltų dievai
Dievai
Šiuolaikinių romuvių - baltiškojo tikėjimo tęsėjų - ryšys su Dievais remiasi tradicija ir asmenine patirtimi. Svarbiausi ir labiausiai lietuvių gerbiami:
Dievas, (Praamžius, Sotvaras)– dangaus, šviesos dievas, kūrėjas,
Laima - likimo ir gimimo deivė,
Perkūnas - ugnies ir teisingumo dievas,
Žemyna - žemė motina.
Lietuviams būdingas santūrus, bet artimas bendravimas su Dievais (kreipiamasi į "Dievulį", "Žemynėlę" ir pan.). Dievai gali būti suprantami ir kaip vienos Dieviškosios valios - pasaulį kuriančios jėgos - apraiškos: "Dievo sūneliai","Deivės dukrelės" arba, kaip sako Rytų išminčiai, "Dievas yra ugnis, o Dievai - liepsnos". Dievai ir Deivės pagal mūsų senąsias tradicijas dažnai susiję su tam tikra vietove, su vietiniais papročiais, istoriniais įvykiais.
Dievų buvimas, jų prigimtis yra paslaptis. Tautosakoje ne kartą perspėjama, kad esti šventų dieviškų reikalų, todėl ne visas paslaptis leidžiama pažinti. Dievai ir žmonės suranda vieni kitus bendrų pastangų dėka. Mes galime stebėti ar nujausti jų apraiškas. Supratimą apie Dievus galima pasiekti tik per dvasinę patirtį, atliekant apeigas. Žmonės dažnai pasirenka bendravimą su artimesniu ar labiau mėgiamu Dievu. Kiekvienas žmogus gali rasti savo kelią į dieviškumą. Turime nemaža pasakojimų ir prisiminimų apie tai, kad kai kurie žmonės melstis ar kalbėtis su Dievais eidavę į mišką. Taip elgiasi iki šiol ne vienas lietuvis.
Ne vien Dievai įtakoja ir lemia žmogaus būtį ir gyvenimą. Žmonės visada stengėsi veikti su Dievais drauge. Daug reikšmės turi paties žmogaus elgsena ir apsisprendimas. Dievų dalyvavimas kiekviename gyvenimo veiksme visai nebūtinas. Žmogus pasitiki savo sugebėjimais ir žmogiškomis galiomis, todėl svarbu, kad ir patys žmonės darniai sugyventų ir bendradarbiautų.